Rumšiškių miško pušis – botaninis gamtos paveldo objektas, 2000 m. paskelbtas gamtos paminklu, storiausia Lietuvoje pušis. Auga Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos (363 kv., 6 skl.) teritorijoje, Rumšiškių miške, apie 350 m į pietryčius nuo senosios vaikų stovyklavietės „Kauno marios“. Medis patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją.
Būklė
Savo matmenimis ir išvaizda pušis smarkiai išsiskiria iš aplinkinių medžių. Pušis viršijusi gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje. Jos kamienas ne sykį paveiktas pievų ir krūmynų gaisrų. Tai liudija anglies pėdsakai žievėje. Sakinimo laikai palikę randus žievėje – joje buvo daromi pusės metro pločio ir daugiau kaip metro ilgio pjūviai. Aplaužytos šakos – kertamų medžių ar į kirtavietę įsiveržusių vėjų padariniai. Yra ertmių kamieno pagrinde ir lajoje. Viršūnėje kelios stambios šakos tarpusavyje sujungtos lynais. Teritorija aplink medį tvarkinga, įrengti informaciniai stendai, suoliukai. Supantis mišrus miškas priskiriamas kertinėms miško buveinėms.
Kamieno storis
Kamieno apimtis 2 metrų aukštyje viršija 5 metrus, tuo tarpu žemiau apimtis sumažėja iki 4 metrų. Viena iš priežasčių – sakų rinkimas. Nors medis žaizdą beveik išsigydė, tačiau išliko tipiškas, į apačią plonėjantis sakinto medžio kamienas. Be to, manoma, kad prie to galėjo prisidėti reguliariai besikartodavę miško paklotės gaisrai. Pušims tokie gaisrai nebaisūs, jų žievė yra stora ir apsaugo medį nuo žalingo ugnies poveikio, o šakos pakankamai aukštai, kad ugnis nepasiektų. Ilgainiui dėl besikartojančių gaisrų ties pagrindu pušies žievė suplonėjo, taip sustiprindama į viršų platėjančio medžio kamieno įspūdį.
Atsiliepimai