Priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Kadagių slėnis yra Šilėnų girininkijos 61, 62 kvartaluose. Tai savaiminės kilmės paprastaisiais kadagiais apaugęs Kauno marių šlaitas. Kadagynas veši šalia Ronakalnio, vienos gražiausių Nemuno slėnio atodangų. Tai vienintelė vieta slėnio pažintiniame take, kur galima visiškai priartėti prie marių pakrantės su būdingomis įsigraužusiomis Nemuno griovomis.
Prieš šimtmetį kadagynas užėmė apie 9 ha. 1958 m., ruošiantis užtvenkti Nemuną, buvo nuspręsta skubiai apželdinti šlaitus, tokiu būdu juos apsaugant nuo vandens erozijos. Be to, šaltiniuotuose šlaituose pavasario polaidžio metu ar po didesnių liūčių susidarydavo nedidelės nuošliaužos. Miškininkai šiam darbui turėjo tik trejus metus, todėl buvo imama iš visų medelynų viskas, ką buvo galima paimti, nesiaiškinant, kaip invazinės rūšys paveiks natūralią aplinką. Pastačius užtvanką, apie pusė kadagyno atsidūrė po vandeniu.
1992 m. įkūrus marių regioninį parką, dėl unikalaus kadagių slėnio ir aplinkinių teritorijų gamtinės įvairovės buvo išskirtas Arlaviškių botaninis draustinis. 2004 m. įsteigta Arlaviškių kadagyno „Natura 2000“ teritorija, kurioje akivaizdžios kadagyno, šaltinių su besiformuojančiais tufais, stepinių pievų buveinės. Vėliau sudarytas gamtos tvarkymo planas, pagal kurį buvo naikinamos svetimų žemių medžių ir krūmų rūšys, sudarant kuo geresnes sąlygas retiems augalams ir kadagiams augti.
Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas. Tai atlikta 2010 m., įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“. Visas takas yra 1,3 km ilgio, tame tarpe – 501 m pakylėto lentinio tako. Už jo prasideda įprastas miško takelis, supamas prieš 50 metų pasodinto miško želdinių juostos.
Take įrengta minimali rekreacinė įranga lankytojams su slėnio apžvalgos aikštelėmis, jis pritaikytas neįgaliesiems. Įrengti gruntiniai laiptai šlaite, 6 informaciniai ir 1 teminis stendas, nukreipiančiosios rodyklės. Atlikti gamtos sutvarkymo darbai – miško retinimas, svetimų žemių augalų kirtimai. Nuo tako atsiveria marių kraštovaizdis su natūralia augmenija apaugusiomis salomis bei pusiasaliais, kitame krante ant kalvelių boluojančiomis pavienėmis sodybomis.
Skubotai želdinant Nemuno šlaitus, nauji augalai ėmė stelbti kadagius, šie ėmė skursti ir nykti. Teko sudėtingomis sąlygomis ant stačių šlaitų šienauti ir naikinti bei išgabenti amerikinius uosius, raugerškius, alyvas, erškėčius, sedulas. Dubravos mokomoji urėdija ateityje planuoja kadagyne apgyvendinti bandą ožkų. Tikimasi, kad jos maitintųsi slėniui nereikalinga augmenija, vengdamos tik spygliuotų kadagių.
Kadagių slėnio šlaituose aptinkama įvairiausių augalų. Daugelis jų itin reti. Augalams sąlygos čia iš tiesų unikalios, nes šlaito atokaitoje įšilęs oras atsimuša į mišką, todėl visi žolynai klesti, tankiu sodriu kilimu nuklodami žemę. Prie pat pažintinio tako aptiktas ir labai retas visoje Europoje gauruotasis gvazdikas. Perėjus taką, patenkama į unikalią ąžuolų ir liepų giraitę. Netoliese anksčiau žmonių ganytose pievose užveistas maumedynas su nedidelėmis įvairesnės augalijos salelėmis.
Vidurio Lietuvoje, priešingai nei Dzūkijos miškuose, retai galima aptikti natūraliai vešinčius kadagius, tačiau šioje vietovėje jais apaugęs visas slėnis. Jį sudaro apie 5 ha plotą užimantys krūmynai, kuriuose vyrauja kadagiai. Status šlaitas apaugęs gausia bei reta žoline augmenija ir kadagiais, suvešėjusiais vietovėje maždaug prieš 90 metų. Įprastai kadagynų buveinės formuojasi karbonatinių uolienų turtinguose dirvožemiuose ir išsidėsto upių, ežerų šlaituose arba paežerėse, kur dirvožemiai yra susidarę ant ežerinės kilmės kalkinių darinių – tufų. Tokios kilmės yra ir Arlaviškių kadagynas. Dauguma kadagių turi labai vaizdingas lajų formas – nuo vėduokliškų iki siaurų įvairaus aukščio kolonų.
Išskirtinė kadagyno ypatybė yra oro grynumas, nes kadagys – vienintelis augalas Lietuvoje, išskiriantis ypatingai daug fitoncidų (dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų).
Atsiliepimai